VMT spektaklis / Trys seserys
Vilniaus Mažasis Teatras

sam. 30/09/2017 de 18h30 à 22h00

Fuseau horaire : Vilnius (GMT+03:00)

Vilniaus Mažasis Teatras
Gedimino pr. 22
LT-01103 Vilnius
Lithuania
Pagal rusų literatūros klasiko Antono Čechovo pjesę 2005 metais režisieriaus Rimo Tumino sukurtas šedevras nenustoja stebinti savo išmone, teatrališkumu ir karčiu gyvenimo džiaugsmu.
Anton Čechov
TRYS SESERYS
II dalių spektaklis
Iš rusų kalbos vertė Balys Sruoga
Režisierius - Rimas Tuminas
Scenografas - Adomas Jacovskis
Kostiumų dailininkė - Vilma Dabkienė
Muziką kūrė ir parinko - Faustas Latėnas
Vaidina:
PROZOROVAS, Andrejus Sergejevičius – Vytautas Rumšas
NATALIJA IVANOVNA, jo sužadėtinė, vėliau žmona – Ilona Kvietkutė
OLGA, jo sesuo – Agnė Kiškytė
MAŠA, jo sesuo – Valda Bičkutė
IRINA, jo sesuo – Elžbieta Latėnaitė
KULYGINAS, Fiodoras Iljičius, gimnazijos mokytojas, Mašos vyras – Jonas Braškys, Edmundas Mikulskis
VERŠININAS, Aleksandras Ignatjevičius, papulkininkis, baterijos vadas – Arūnas Sakalauskas
TUZENBACHAS, Nikolajus Lvovičius, baronas, poručikas – Jokūbas Bareikis
SOLIONAS, Vasilijus Vasiljevičius, štabskapitonas – Mantas Vaitiekūnas
ČEBUTYKINAS, Ivanas Romanovičius, karo gydytojas – Gediminas Girdvainis
FEDOTIKAS, Aleksejus Piotrovičius, podporučikas – Balys Latėnas
RODE, Vladimiras Karlovičius, podporučikas – Mindaugas Capas
FERAPONTAS, zemstvos valdybos sargas, senis – Almantas Šinkūnas
ANFISA, auklė, 80 metų senė – Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė
Miestelio muzikantai – Rasa Jakučionytė, Balys Latėnas
Kareiviai - Gediminas Girdvainis, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas, Mindaugas Capas, Balys Latėnas, Daumantas Ciunis, Jonas Braškys, Tomas Kliukas, Tomas Stirna
Choro dalyvė - Larisa Kalpokaitė
PREMJERA - 2005 m. lapkričio 12 d.
Spektaklio trukmė - 3 val. 30 min.
(I dalis - 1 val. 50 min., II dalis - 1 val. 20 min.)
1901 metais parašyta Antono Čechovo pjesė „Trys seserys“ pasakoja apie praeities nuosmukį ir naujojo pasaulio iškilimą, bandymą prie jo pritapti. Trys seserys: Olga, Maša ir Irina, užaugusios Maskvoje, pasakojimo metu gyvena provincijoje ir didmiestį vis prisimena kaip tobulo gyvenimo simbolį, nepasiekiamą, bet verčiantį žmones stiebtis iki savųjų idealų.
Trys seserys ir jų brolis Andrejus - puikų išsilavinimą turintys žmonės, kuriems savo žinias ir intelektą perdavė jų velionis tėvas generolas Prozorovas. Šeima vis puoselėja viltis sugrįžti į idealizuojamą Maskvą, tačiau jie jaučia, kaip dabarties viltys tampa iliuzija, dūžtančia svajone, kuri tampa tiesiog praeitimi.
Į klasiką kas kartą naujai žvelgiantis Rimas Tuminas pasirinko savo spektakliu pasakoti ir kalbėti apie vaikystę: „Vaikystė turi savo spindesį ir išlaiko saugumo jausmą. Jautiesi saugus, nes esi apsuptas savų žmonių, artimųjų. Kai šeima ima nykti, nyksta ir saugumas. O mane visuomet žavėjo pradingusieji. Spektakliui „Trys seserys“ buvo iškelta idėja sukurti specialią platformą, sceną tai prarastajai vaikystei ir saugumui. Dažniausiai vaikystė mumyse išlieka nebyli, tačiau labai dažnai, svarbiausiose gyvenimo situacijose ji staiga netikėtai pasirodo, tarsi nušvinta priešais akis.“. Taip režisierius tarsi sujungė praėjusią seserų vaikystę ir suaugusio gyvenimo tikslą, - Maskvą – į vieną abstraktų, kartais vis sužvilgantį brangakmenį.
Režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Trys seserys“ svarbiausiomis tampa šeimos vertybių bei kultūros nuosmukio temos. Vis dėlto režisierius nesiekė kurti nei graudžios istorijos, nei skųstis dėl praėjusio laiko. Atvirkščiai: spektaklis yra kupinas teatrinės žaismės, jaunatviškumo, gaivos ir įkvėpinančio grožio. Atmosfera yra tiesiog užpildyta užkrečiančiu šventiškumu, kurį kurti padeda Adomo Jacovskio scenografija bei Fausto Latėno muzika. Režisierius šiame spektaklyje su žiūrovais dalinasi savo stebinančia išmone ir vaizduote, paradoksaliais ir netikėtais sceniniais sprendimais, tačiau tuo pat metu, pasak teatro kritikų, jis susumuoja visą iki tol nuveiktą darbą teatre.
Teatro kritikas Valdas Vasiliauskas apie „Tris seseris“: „Didžiausia Rimo Tumino „Trijų seserų“ naujovė – radikali laiko inversija, „Maskvą“ iš ateities perkėlusi į nesulaikomai tolstančią praeitį. (...) Visas Rimo Tumino spektaklio tragizmas – dabartyje, kuri nesustabdomai virsta praeitimi. Tik susipažinai su žmogumi, pamilai jį, atrodo, visam gyvenimui, o jau reikia su juo atsisveikinti visiems laikams. Štai kas Rimo Tumino „Maskva“ – tai, kas brangiausia, tačiau neįmanoma išsaugoti.“
Source: www.facebook.com